- vykinti
- vỹkinti, -ina, -ino Š, DŽ, OGLII404, výkinti Rtr žr. vykdyti: 1. Blogis nekliudo Dievui vykinti savo planų realizavimą S.Šalk. 2. Ans výkino, kol įvykino tą darbą J. Rodos, laikas priėjęs planingai vykinti šį darbą Vd. Vỹkinti savo užduotis KŽ. Po to tuoj pradėjo vykint savo planą LTR(Km). Sekėsi Elzei savo sumanymą vykinti Pt. Šitas manifestas paliko tuščia raide, nebuvo kas vykina rš. Kuriose šalyse yra plačiau vykinamas gyventojų gerovės, gyventojų labo aprūpinimas, tos šalys yra laisvesnės, yra laimingesnės Pt. Savo blogųjų troškimų aš nevykinau J.Balč. O tik žmogui vienam lemta nuožmumą vykinti, baisumus apie save skleisti ir pačiam paskui kentėti, kentėti, kentėti… Pt. 3. Vỹkinti įstatymą KŽ. Griebtasi Muravjovo įsakymo ir imta jis tiksliai vykinti LKXIX423. Pasakykite savo gerbiamajai motinai, kad jos man duotus patarimus stengiuos šventai vykinti Pt. Vykino [Severja] iš Geišės gautas pamokas Vaižg. 4. caus. vykti 4: Vykinti, laiminti I. Oi, Viešpatie Dieve, mūsų Pergrūdi Perūne, teikias mums javus mūsų sėtūsius ir sėtinūsius vykinti S.Dauk. \ vykinti; įvykinti; nuvykinti; pavykinti
Dictionary of the Lithuanian Language.